BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

labas, mano mielas rytojau

kūrybingumas ir pasitikėjimas savimi šioje srityje yra ta tema, kuria galiu kalbėti ilgai ir daug. tai yra viena tų sričių, kurioje turiu kovoti su savimi ir daug ką išmokti. tai yra sritis, kurioje tobulėju. žinau, jog esu per daug jautri, per daug savikritiška, per daug save užgniaužiu, per skaudžiai reaguoju į kritiką ir piktybiškų konkurentų laimėjimus. visa tai trukdo man laisvai kurti ir dalintis savo kūriniais su pasauliu.

ne per seniausiai perskaičiau knygą, kurioje rašoma, kaip atsikratyti sielą veržiančių kompleksų ir pilnai atskleisti savo kūrybiškumą. knygoje rekomendavo rašyti ryto puslapius. tris puslapius, į kuriuos galima rašyti bet ką. kiekvieną rytą. aš šią užduotį šiek tiek pakeičiau ir kiekvieną rytą stengiuosi perkelti ryto puslapius į blog’ą. taip saugiau ir paprasčiau. kadangi neturėčiau laiko rašyti į užrašų knygelę ir be to, sulaukus klausimų: “ką čia rašai?” nežinočiau ką atsakyti. ryto puslapiai turi likti tik juos parašiusiajam. na, kadangi taisykles šiek tiek pakeičiau ir savo ryto puslapius rašau anonimiškai, vis tiek jaučiuosi taip, kad jie lieka tik man, kadangi nei jūs manęs, nei aš jūsų nepažįstu.

taigi, šiandien ryte keliaudama į darbą klausiau klasikinės muzikos. ir svajojau. jaučiausi įsimylėjusi, švytinti ir laiminga. jaučiausi pasaulį laikanti savo rankomis ir jis, tikiu, ištiesų tą momentą priklausė tik man. deja, tai netruko ilgai. teko sugrįžti į realybę, kasdienius reikalus, ne reikalus ir reikaliukus. smulkias intrigėles, spaudimą ir trintį. gal aš per daug galvoju? gal aš per daug gilinuoisi į visa tai?

rytoj teks kurti ir tiesiog privalau save tam įkvėpti. rytoj paskutinė diena. rytoj turiu sudėti visus taškus ant i ir pabaigti savo darbą. rytoj turiu būti nuostabi ir jausti pilnatvę. rytoj bijosiu ir tuo pačiu įveiksiu savo baimes. rytoj bus gera, ramu, gražu. rytojus - mano geriausias draugas, cha cha cha… jis vesis mane už rankutės į  nebūtį, dialogų ir klausimų verpetą, priešpriešų ir dvejonių sūkurį. o aš, karčiojo šokolado spalva padažytomis lūpomis, viena ranka prilaikydama skrybėlaitę, kita ranka modama žiopliams, susirinkusiems paspoksoti į mano sielos agoniją, šauksiu: “labas, mano mielas rytojau”.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą