BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ir vėl nauja diena. (+merdėjanti blogas.lt svetainė)

ar aš jai pasiruošusi? ko labiau norėčiau - paskubinti ir sulėtinti laiką? viskas bėga šiek tiek per greitai ir tuo pačiu per lėtai. sako, kad gyvenimas kaip kinas, tačiau ir deja, jo nei atsuksi, nei sustabdysi, nei ištęsi tau patinkančias vietas…

ruduo, žiema, atšalimas. prasideda šiltų megztukų, šlapių batų ir arbatų laikas. gyvenimas badosi it kaktusas. klabu šiek tiek liūdnai, nesu tokia liūdna ir nesergu depresija, aš tiesiog, kaip ir dauguma moterų, nežinau ko noriu, man visaip blogai. neturiu kam, o ir nenoriu kažkam skųstis, dejuoti, todėl išsilieju čia. savo saugioje erdvėje. kur niekas manęs nepažįsta. kur galiu būti kuom tik noriu.

rašymas iš tiesų padeda, jeigu ne išspręsti, tai bent jau išanalizuoti įvairias problemas. geriau suprasti save ir savo poreikius. tikiuosi eilinį kartą neištrinsiu savo blog’o…džiaugiuosi vėl pradėjusi rašyti. nors apskritai ši svetainė merdėja ir kažin ar čia kadanors bus taip, kaip anksčiau. sulaukęs max 2 like žmogus jau patenka į blogotopus. va pasilaikinsiu pati save, pateksiu į blogotopus ir būsiu kieta, jė. o kažkada taip mylėti blogeriai jau seniai neberašo, o pusę naujų įrašų skilties sudaro spam’as. nors ne man teisti, aš ir pati viską ištrynus vis atnaujinu, keičiu slapyvardžius. nežinau kodėl. reikia liautis.

nostalgija…anksčiau, kai būdavo keista diena, arba pilna kokių nors įžvalgų, arba tiesiog nutikdavo kas nors juokingo, skaudaus, laukdavau vakaro, kuomet mylimos muzikos fone, šalia pasistačiusi garuojančios arbatos puodelį, viską aprašydavau…ir tuojau pat sulaukdavau komentarų iš žmonių, kurie nuolatos sekdavo mano įrašus. kartu diskutuodavom, dalindavomės patirtimi, liūdėdavom kartu, pasijuokdavom. tai ypač praskaidrindavo kartais perdaug niūrų paauglišką mano gyvenimą. savo ruožtu aš laukdavau savo komentatorių, kurie atrodė įdomios ir spalvingos asmenybės, įrašų. prisimenu, buvo viena komentatorė (-us), kuri(-s) neturėjo savo blog’o, bet komentarus palikdavo ilgesnius nei pats įrašas. Dabar praktiškai dingo tas atgalinis ryšys…

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (6) | “ir vėl nauja diena. (+merdėjanti blogas.lt svetainė)”

  1.   Naktibraiža rašo:

    !!! Kaip aš tave suprantu ir pritariu dėl mergėjančio blog’o! Pati grįžau čia po diiiidelės pertraukos ir pastebėjau viską, ką dabar rašei. Labai, labai gaila, kad nebėra tų senųjų blog’erių. Atrodo, nors atsirado ir naujų, bet tik vienas kitas parašo daugiau nei 4 įrašus, o kiti tiesiog kažur tyliai dingsta. Ir dėl atgalinio ryšio esi visiškai teisi. Labai gaila, kad pasikeitus blog’o “kartai” jo praktiškai nebeliko. Nebėra diskusijų, nebėra daug komentarų, nebėra to, kas buvo seniau… Labai liūdna dėl to.

  2.   dilaila rašo:

    Kiek įrašų pati “palaikinai” ar pakomentavai per paskutines dvi savaites?

  3.   ausrapaulina rašo:

    parašei būtent tai, apie ką pati nuolat galvoju! taip, blog’as išties merdėja. matyt, ne aš viena tai pastebėjau. čia esu senbūvė ir man kaip ir tau trūksta to glaudaus blog’erių ryšių, o ne reklamų, ir įspūdžio, kad įrašų išvis niekas neskaito. trūksta senojo blog’o. gerai, kad mūsų dar yra likę ir galim vieni kitus palaikyti :)

  4.   Jude rašo:

    aurapaulina, Naktibraiza tiesiog nuostabu atrasti bendraminčių ir sulaukti atgalinio ryšio :)
    dilaila - “laikinu” tuos, kurie patinka. komentuoju tuos, kurie artimi. skaičiuoti neskaičiuoju tikrai. :)

  5.   Muki rašo:

    Kalbi mano lūpomis, pritariu tau. Ilgiuosi senojo blog’o, įrašų gausybės ir diskusijų spalvingumo. Galbūt tai grįš, galbūt ne, betgi nors pora liko žmonių čia kartu su šiltais prisiminimais apie šią sferą :)

  6.   Jude rašo:

    Va va. Aš tikrai neteigiu, kad šiuo metu čia likę žmonės yra neįdomūs, neaktyvūs ar pan. Tiesiog anksčiau buvo kažkas kitaip. Nebuvo tiek spam’o… Ir patekti į blogotopą buvo daug sudėtingiau, tad tai ir reiškė šį tą daugiau nei dabar. Kai tik patekdavau, būdavo šypsena iki ausų… :)

Rašyk komentarą