BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie alkoholį, barus ir koją kišančius planus

Pirmieji mano alkoholio gurkšniai bei cigarečių dūmai man buvo daugmaž vienodi. Buvo tas pats ar gerti šviesų, ar tamsų alų ir aš jaučiausi vienodai kieta tiek rūkydama Sant George, tiek Kent’ą. Viskas buvo vienodai šlykštu. Kiek vėliau, po intensyvaus darbo pratinant save prie šių subtilių mano receptoriams skonių, pradėjau jausti šiokį tokį skirtumą tarp pusiau saldaus ir sauso vyno, o dar vėliau kvietinis alus ėmė darytis gerokai skanesnis už miežinį, o ką jau kalbėti apie Sant George, kuris iš mano gyvenimo išgaravo taip greitai kaip ir ta paskutinė susmilkusi cigaretė iš juodai mėlyno jo pakelio. Kalbant apie barus, galiu pasakyti tiek - visos mes ten ieškome to paties - alkoholio, komplimentų ir dėmesio. Kitaip sakant, barai yra tas taškas kur išsipustę jaunikliai susirenka neršti arba morčiaus apimti nusivylę gyvenimu diedai ateina nusitašyt ir pasižiūrėt kaip patelės kedena savo plaukus jiems priešais nosį, ketindamos išpešti iš jų kokios nors naudos. Ir tai yra pakankamai normalu, kalbant konkrečiai apie miestą kuriame gyvenu ir turint omenyje, jog jame nėra labai daug tokių vietų (Vilniaus barai nusipelnė atskiro įrašo). Buvo laikai, kai ir aš ten eidavau tikėdamasi sutikti princą ant balto žirgo, kad ir kaip juokingai tai beskambėtų. Nors visada išlikdavau ir stebėtojo vaidmenyje, o pastarasis dabar man yra priimtiniausias. Stebiu tą kuklią švytinčių akių šypseną pirmą kart mergaitei atėjus į barą, stebiu, kaip jai praėjus koks nors plikis prie baro gurkšteli ir nusekdamas ją žvilgsniu pasikaso pakaušį, stebiu visokius jaunuolius storais akinių rėmais ir languotom kepurėm, manančius, kad jų originalumas žavi visus, o labiausiai krizenu, kai šalia manęs sėdinčios jaunos moterys akimis nulydi mano vyrą, net nenutuokdamos, kas aš esu ir kad apskritai egzistuoju.. Šiaip baruose lankytis nemėgstu, nebent einu ten ne šiaip, o su konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, susitikti su savo draugėmis, kurios ten visdar ieško savo riterio tviskančiais šarvais, apsvaigusio iš meilės(?). Dar vienas bjaurus dalykas alkoholyje, o gal verčiau manyje yra tai, kad išgėrusi aš prisiplanuoju įvairiausių dalykų. Išgėrusi aš nemoku sakyti ‘gal’, išgėrusi aš sakau ‘taip’!. Ir gerai, jeigu mano pašnekovas irgi būna tokio paties tipažo, nes jeigu ne, tai galima sakyti, jog likimas man pakiša tikrą padnoškę ir būna tikras leonas pravalas, nes paskui reikia galvoti įvairiausio plauko pasiteisinimus nes juk nepasakysi: ‘Oi, nepyk, brolau, anasyk šiek tiek padauginau, iš tiesų tai aš tingiu su tavim susitikt ir daryti …., gal kitą kartą. Gal kadanors susitiksim vėl, netyčia, atsitiktinai. Gal kada, kai būsiu išgėrus, tada vėl galėsim ką nors susitart. Taigi, analizuojant šią situaciją ir iškyla toji dilema - ar alkoholis man labiau padeda, ar pakiša koją. Bet kuriuo atveju prisitarus tokių dalykų paskui savęs nekenčiu. Taigi, visumoj barai yra blogis, nebent kas nors mėgsta aktyvų gyvenimą baruose ir už jo ribų. Kaip pastebėjau - aš nelabai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Apie alkoholį, barus ir koją kišančius planus”

  1.   Metaliukas rašo:

    Nesu buvęs bare. Jie mane gąsdina. Ten daug apsvaigusio jaunimo, kuris būna gan agresyvus. Bet kitą vertus tu barams suteikei šiokio tokio šarmo. Bent jau žinau ko žmonės ten eina :)

  2.   Jude rašo:

    agresyvaus jaunimo dažniau būna klubuose. Pastarajame irgi nesu buvusi. Baruose dažniausiai renkasi pakankamai taikus (nors nebūtinai pasižymintis didele išmintimi arba gera iškalba) jaunimas. Bet, žinoma,tai priklauso ir nuo baro..lokacijos. :D

  3.   40dd rašo:

    Metaliuk, Jude - esu buvęs ir bare, ir klube, tai dabar jaučiu pareigą pasakyt, kad agresyvus jaunimas dažniau renkasi “ten kur aš nebuvęs”. :D

    Visur renkasi įvairūs žmonės ir skelt “visi jie/jos tokie” truputį per daug paprasta :)

  4.   Jude rašo:

    40dd, taip aš suprantu ir sutinku, kad visur ir visaip būna (ir nebūna). Tai daugiau buvo emocijomis, o ne BLAIVIU, protu paremti pamąstymai :D

Rašyk komentarą